nėkas

nėkas
1 nė̃kas (ž.) pron. def. (2) žr. 1 niekas: Visi pavaikščiojo, ir stalo nė̃kas nenuvokė KlvrŽ. Nė̃kas ten nejo, jeibi koks vaikas Krš. Nėkas apsakyti negalia, kiek buvo žmonių tame vakarelė[je] Šll. Nėko nepasieksi tu ten vienas Kv. Nė̃ko nesakyk – ant galvos lipti pradės Krš. Nabagelė su visam jau atlikusi (susibaigusi), nėkas nebėr Užv. Kai tik nesveikas žmogus, tai jam nė̃kas i negerai (viskas kenkia) Erž. Kaulų išviriau, nė̃ko daugiau gero Vdžg. Nė̃kam nevertas, tegu jis pasiuntie! Erž. Su tokiais aš nė̃ko darbo neturu Grg. Nėko neveiksi, ištarmės neparkreipsi Jn. Ale čia tau nė̃kam tokio puošimos nereik P. ^ Sauso nėkas neklauso Plt. Daugel ko mokąs nėko gerai nemoka VP11. Kas yra per daug, tas nėkam nedera VP23. Kaip po to, teip i nėko (sakoma, kai žmonėms pritrūksta kalbos) Slnt. Daba teip i nė̃ko (nesvarbu), o pirmiau dideliai rūpėjo Ms.
◊ nė̃ko bėdõs neblogas, gana geras: Tas alus nėko bėdos, gal gerti Plng.
nėkù būdù niekaip: Par tą laiką nėku būdu nevalna anam į bažnyčią įeiti P.
nė̃kas bùs blogai: Nė̃kas būs, Vicenteli, ta gyvatelė raitos Als.
nėkù dė́jęs[is] Skd, Tv, Ms taip sau, be jokio reikalo, kaip niekur nieko: Nėku dėjęs[is] nuejau pry kaimyno Kv. Nueik nėku dėjusys, ir sužinosi Up. Nėkù dė́jusys nuejau ir atradau aną Ms.
nė̃ko nedė́tas nieko bendra neturintis, nekaltas: Buvo bajoraitis vaikiukas nėkuo nedėtas, bet plikis M.Valanč.
nė̃ko madõs jokiu būdu, anaiptol: A būt tie barščiai turėję tokį kvapą su sena mėsa – nė̃ko madõs! Erž.
nė̃ko nebùvus netrukus: Nėko nebuvus šoblė iš gembės pasileido ir visoms panoms sprandus nukapojo (ps.) S.Dauk.
nėkù nẽšinas Vn tuščiomis, be nieko: Iš minos jau matytis, ka nėkù nẽšinas pareina Ll. Nenori žmogus išeiti nėkù nẽšinas Erž.
nė̃ko nėkáičio visiškai nieko: Nė̃ko nėkáičio nebradau sugrįžusi po karo Lk.
nė̃ko tókio
1. nemažai: Bet vakar nė̃ko tókio žmonių buvo Kal.
2. pakenčiamai: Vakar didliai gėlė, šiandien nė̃ko tókio, gal kentėti Ms.
3. neprastas: Nėko tokio, geras žmogus Šts. A žinai, nė̃ko tókio tas tavo pyragas – gal valgyti Ms.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • nekas — nekàs prv. Iš káimo nekàs teli̇̀ko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nekas — 2 nekas adv. kartais, atsitiktinai: Rankose nešios tave, adant nekas nepažeistumei prieg akmeni kojos savo Ev. Adant artes (nekas) raudami kūkalius, neišrautumite su jais drauge ir kviečių SPI281 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nekas — 1 ×nẽkas (plg. l. nieco, rus. нeктo, нeчтo) pron. indef. 1. KlG82, KlC109, R, N kas nors, kažkas: Nẽkas ingriuvo (įkrito) akin Zt. Bei mėsa, kurią nekas nečystas dasilytės, netur valgyta būti BB3Moz17,19. Yra daiktas reikalingas, idant ir apie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nėkas — 4 ×nė̃kas pron. indef. žr. 1 nekas 2: Turiu tau nė̃ką pasakytie K.Būg(Dsn) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nėkas — 2 nė̃kas (ž.) sm. (2) 1. žr. 2 niekas 2: Iš mažo nėko įsiveisa rugiūse žvaginiai: pritrupėjo sėklos, ir įsiveisė Šts. Menko nėko dabar traukiniais nevažiuo[ja] Šts. Cementas buvo nėku (lengvai) gaunamas Ggr. Nėkų darbu neužsiėmė S.Dauk. Reik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nėkas — 3 nė̃kas, à (ž.) adj. (4) žr. 4 niekas: Dėl nė̃ko būvio, dėl dyko galo mes čia dabar plaukus vienas kitam rausma Rt. Į nėkeles mašinas kinkė po du arkliu, kad kūlė Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūpėti — rūpėti, rū̃pi (rū̃pia Ob, Ar, rū̃pa Krš), ėjo 1. intr. H162, R, I, Sut, M turėti neramių minčių dėl ko (globos, priežiūros, kokių reikalų): Kapitalistams nerū̃pi liaudies masių gerovė DŽ. Tai man užeit, rūpi R164. Man rūp , kaip tas dalykas išeis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • veizėti — veizėti, veizi (veiza, veizia), ėjo K žr. veizdėti: 1. D.Pošk, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Veizėk iš arčiau ir matysi DūnŽ. Veizu veizu i nėkaip atskirti negaliu Krt. Veizu pro ašaras, nėko nematau Všv. Teip veiza, teip veiza į vienas kitą! End. Dideliai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • veltuo — vel̃tuo (ž.) adv. Šlu, Slnt, Eig, veltuõ, veltuo K.Būg, NdŽ, KŽ, Slnt, Sg žr. veltui: 1. Pluskis, kursai naudą savo veltuo išpluskė I. Tais laikais davė vel̃tuo žemės LKT77(Kal). Šauka, ka vel̃tuo duoną ėda Rdn. Seni tik duoną vel̃tuo rynam Rdn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vėjas — sm. (1) K, KGr145, KII5,37, I, LsB309, Š, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, FzŽ79,384, PolŽ130; SD1192, SD395, Q209, H, R, R76, MŽ, MŽ101, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL276, vėjis (1), vėjai pl. (1) 1. oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”